Lietuvoje pradės veikti lustų kompetencijos centras – nacionalinė iniciatyva, kuria siekiama sustiprinti šalies pozicijas Europos puslaidininkių ekosistemoje. Centras planuojamas pradėti veiklą šiais metais ir veiks „vieno langelio“ principu, apjungdamas keturių partnerių: FTMC, Vilniaus universiteto (VU), VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universiteto (KTU) infrastruktūrą ir kompetencijas.
Apie tai plačiau rašo portalas „Verslo žinios“. Skaitykite prenumeratoriams prieinamą straipsnį paspaudę šią nuorodą.
Kaip teigiama kitame tekste, pranešimas spaudaiŠio centro įkūrimas suteikia Lietuvai potencialą tapti aukštųjų technologijų lydere. Centro tikslas – skatinti puslaidininkių pramonės augimą, padėti įmonėms, startuoliams ir mokslo įstaigoms diegti pažangias puslaidininkių technologijas, kurti inovacijas ir aukštos vertės darbo vietas bei pritraukti investicijas.
FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas ir šio projekto koordinatorius dr. Gediminas Račiukaitis teigia, kad kompetencijų centro įkūrimas yra strateginis žingsnis, padėsiantis integruotis Lietuvai į Europos lustų ekosistemą.
(Dr. Gediminas Račiukaitis. FTMC nuotr.)
„Matome, kad puslaidininkių ir elektronikos sektorius visame pasaulyje sparčiai auga, didėja jo svarba technologinei pažangai ir nacionaliniam nepriklausomumui, todėl svarbu išnaudoti Lietuvos potencialą specializuotose, bet perspektyviose srityse. Koordinuodami visų keturių institucijų išteklius, galėsime pasiūlyti verslui išskirtines paslaugas ir patirtį vieno langelio principu.“ sako mokslininkas.
Centro veikla prasidės 2025 m., finansuojant ES ir Lietuvai. Jis veiks kaip virtuali platforma, kurioje kiekvienas partneris teiks paslaugas pagal savo specializaciją, o FTMC užtikrins bendrą centro koordinavimą. Tai leis teikti aukštos kokybės paslaugas vietos įmonėms ir, turint prieigą prie didelių Europos bandomųjų linijų, naudoti pažangiausias puslaidininkių technologijas naujiems įmonių produktams kurti.
Dr. Saulius Tumėnas, „ChipsC2-LT“ projekto, kuris taps Lietuvos lustų kompetencijos centru, vadovas, teigia, kad centro tikslas – vienoje vietoje pasiūlyti visą verslui reikalingą pagalbą – nuo lustų projektavimo iki prototipų testavimo, nepriklausomai nuo to, kuri įstaiga turi specifinę įrangą ar kompetenciją.
(Dr. Saulius Tumėnas. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotr.)
„Svarbiausia verslui gauti kokybišką ir greitą paslaugą, o ne rūpintis, kur fiziškai reikalinga infrastruktūra. Tokia koncepcija leis efektyviai išnaudoti visų partnerių stipriąsias puses, išvengti dubliavimo ir biurokratinių kliūčių.“ pabrėžia jis.
Partnerystės stiprinimas
Pasak G. Račiukaičio, vienas svarbiausių centro uždavinių – padėti Lietuvos įmonėms integruotis į Europos puslaidininkių vertės grandines:
„Matome dideles galimybes specializuotose srityse – fotoninėse integrinėse grandinėse, terahercų technologijose, pažangiuose heterogeniniuose integravimo sprendimuose. Lietuvos įmonės turi potencialo kurti didelės pridėtinės vertės produktus, o centras padės joms greičiau patekti į rinką, užmegzti reikiamus kontaktus ir gauti technologinę pagalbą.“
Tyrėjai teigia, kad partnerysčių netrūks – visi keturi ją užmezgę partneriai jau užmezgė ryšius su verslu. FTMC bendradarbiauja su Lietuvos lazerių ir fotonikos ekosistemos įmonėmis, įskaitant „Light Conversion“, „Ekspla“, „Litilit“, „Akoneer“, „Altechna R&D“ ir „Femtika“.
„Taip pat plėtojame ryšius su Pietų Korėjos, Taivano ir JAV įmonėmis puslaidininkių medžiagų apdorojimo ir pažangios nevienalyčių lustų integracijos srityse. Šios partnerystės bus svarbios plečiant centro tarptautines partnerystes. Kuriame lazerines technologijas, kurios taikomos puslaidininkių ir elektronikos pramonėje visame pasaulyje, ir tikimės šias technologijas įdiegti ir Lietuvoje“, – sako G. Račiukaitis.
KTU jau teikia elektromagnetinio suderinamumo (EMS) bandymų paslaugas tokioms įmonėms kaip „Brolis Sensor“, „Continental“, „Deeper“, „Elinta“, „Kitron“ ar „Teltonika“.
„Mūsų strateginė kryptis – lustai pramonei. KTU yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti sertifikuotą elektromagnetinio suderinamumo laboratoriją, leidžiančią atlikti elektroninių komponentų bandymus pagal ES reikalavimus. Dalyvaudami centro veikloje, galėsime dar labiau išplėsti šias paslaugas ir prijungti papildomus bandymų pajėgumus. Sukūrę tarptautinį centrą, galėsime integruotis į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, bendradarbiauti su tarptautinėmis įmonėmis, vykdyti jų užsakomuosius tyrimus, dalyvauti ES programoje „Horizontas Europa“, NATO „Mokslas taikai“, „NineSigma“ atvirųjų inovacijų tinkle ir kitose programose.“ sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Žilys.
(prof. Mindaugas Žilys. KTU nuotr.)
„VILNIUS TECH“ aktyviai bendradarbiauja su „Lime Microsystems“ kuriant daugiajuosčius, daugiastandartinius belaidžius mobiliuosius siųstuvus-imtuvus. Jis taip pat dirba su „Teltonika IoT Group“ ir padeda įmonei įgyvendinti puslaidininkių lustų projektavimo ir gamybos iniciatyvas Lietuvoje.
(prof. Vaidotas Barzdėnas. VILNIUS TECH nuotr.)
„Atsižvelgiant į besikeičiančias rinkos tendencijas, pastebime didėjančią lustų projektavimo paslaugų paklausą, todėl planuojame dar labiau stiprinti šią sritį.“ sako VILNIUS TECH kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas prof. Vaidotas Barzdėnas.
VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto direktorius prof. Ramūnas Aleksiejūnas priduria, kad VU jau dalyvauja CERN bendradarbiavimo programose, kur universiteto mokslininkai prisideda prie radiacijai atsparios elektronikos kūrimo:
„Taip pat palaikome glaudžius ryšius su Taivano universitetais puslaidininkių srityje. Kompetencijų centro dėka dar labiau plėsime tarptautinį bendradarbiavimą ir įtrauksime Lietuvos įmones.“
Bus apmokyta daugiau specialistų
R. Aleksiejūnas sako, kad Kompetencijų centras taip pat galės prisidėti prie specialistų trūkumo problemos sprendimo.
(prof. Ramūnas Aleksiejūnas. Vilniaus universiteto nuotr.)
„Centras padės perorientuoti ir atnaujinti studijų programas, kad jos labiau atitiktų rinkos poreikius, ir suteiks studentams bei tyrėjams galimybių naudotis modernia moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikalinga infrastruktūra.“ sako VU profesorius.
V. Barzdėnas sutinka, kad vienas svarbiausių VILNIUS TECH tikslų – atnaujinti studijų programas taip, kad jos atitiktų naujausias puslaidininkių sektoriaus tendencijas.
„VILNIUS TECH jau rengia lustų projektavimo specialistus, tačiau centro padedami galėsime dar labiau išplėsti šią veiklą, įtraukti naujus modulius apie GaN technologijas, galios elektroniką ir kitas aktualias sritis. Siekiame per ateinančius kelerius metus padvigubinti studentų, besidominčių puslaidininkių technologijomis, skaičių.“ pabrėžia profesorius.
Jis teigia, kad VILNIUS TECH universitetas yra šešių Europos universitetų konsorciumo ATHENA narys, siūlantis bendrą įterptųjų intelektualiųjų nanosistemų inžinerijos magistro programą.
„Planuojame sukurti išsamų lustų projektavimo skaitmeninių mokymosi išteklių paketą, apimantį analoginio / mišraus signalo ir skaitmenines grandines. Šie ištekliai bus prieinami ne tik studentams, bet ir įmonių darbuotojams, norintiems įgyti arba atnaujinti lustų projektavimo žinias.“ sako V. Barzdėnas.
VU planuoja bendradarbiaudamas su Taivano universitetais sukurti naują magistro studijų programą „Puslaidininkių fizika, mechaninis apdirbimas ir inžinerija“. VILNIUS TECH ir KTU atnaujins bakalauro ir magistro programas ir sukurs apie 50 naujų bei atnaujintų studijų kursų.
„KTU atlikta elektronikos įmonių analizė parodė, kad šiuo metu lustams projektuoti, gaminti, surinkti ir testuoti reikia apie 2000 specialistų, kurie yra susipažinę su pramonine įranga, pramoninės gamybos procesais ir puslaidininkių gamybos medžiagomis, ir šis poreikis tik augs.“ sako M. Žilys.
Pasak pašnekovo, glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis užtikrins absolventams karjeros galimybes Lietuvoje.
„Viena iš pagrindinių talentų išlaikymo strategijų – glaudus akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimas. Toks požiūris ne tik skatins mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir sustiprins centro vaidmenį ugdant talentus ir gerinant jų praktinius įgūdžius.“ teigia M. Žilys.
Galimybė atskleisti šalies potencialą
Mokslininkai sutaria, kad Lietuva turi potencialo tapti stipria žaidėja specializuotose puslaidininkių srityse, ypač plačiajuosčių puslaidininkių, galios elektronikos, THz technologijų ir fotoninių integrinių grandynų. Be to, šalis jau turi stiprų lazerių ir fotonikos sektorių, kurį galima išnaudoti kuriant inovatyvius lustų integravimo sprendimus.
„Mūsų tyrėjai publikuoja straipsnius aukščiausio lygio žurnaluose ir bendradarbiauja su pripažintais universitetais visame pasaulyje. Dabar svarbiausia – efektyviai išnaudoti šį potencialą kuriant novatoriškus produktus. Matome daug galimybių specializuotose srityse, tokiose kaip terahercų technologijos, plačiajuosčiai puslaidininkiai galios elektronikai ar fotoniniai integriniai grandynai, kur konkurencija mažesnė, o pridėtinė vertė labai didelė.“ pabrėžia R. Aleksiejūnas.
G. Račiukaitis sako, kad kompetencijų centras padės atrasti naujas specializacijas ir sustiprinti esamas kompetencijas.
„Per penkerius metus sieksime aptarnauti bent 50 įmonių, inicijuoti bent 10 naujų startuolių puslaidininkių srityje ir padėti įmonėms pritraukti reikšmingas investicijas į šį sektorių. Tačiau svarbiausia – sukurti tvarią ekosistemą, kuri galėtų augti ir vystytis savarankiškai, pritraukdama talentus ir investicijas iš viso pasaulio.“ mokslininkas įvardija prioritetus.
Vilniustech.lt informacija