Latvija, Lietuva ir Estija susitarė stiprinti bendradarbiavimą tarp savo nacionalinių lustų kompetencijos centrų, tikėdamosi, kad bendros žinios ir infrastruktūra paspartins inovatyvaus puslaidininkių ekosistemos plėtrą Baltijos regione.
Spalio 22 d. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas (MoU), kurį pasirašė atitinkamiems kompetencijos centrams atstovaujančios organizacijos: Rygos technikos universitetas (RTU) ir Latvijos universitetas, Lietuvos Fizinių ir Technologijos mokslų centras (FTMC) bei Estijos taikomųjų tyrimų centras „Metrosert“.
„Kiekvienas iš mūsų įneša kažką skirtingo“, – tarptautiniam mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštųjų technologijų naujienų portalui „Science|Business“ teigė Saulius Tumėnas, Lietuvos lustų kompetencijos centro vadovas. „Užuot kiekviena šalis bandžiusi kurti viską atskirai ir galiausiai turėdama vidutiniškus pajėgumus, mes kuriame tikrus kompetencijos centrus savo atitinkamose srityse.“
Nuo 2023 m., kai įsigaliojo ES lustų įstatymas, ES bendrai finansavo 27 kompetencijos centrų kūrimą 25 Europos šalyse. Jie teikia įmonėms, ypač startuoliams ir MVĮ, paramą, mokymus ir prieigą prie infrastruktūros, įskaitant bandomąsias linijas ir projektavimo platformą, remiamas lustų įstatymo.
„Pirmojo etapo lustų kompetencijos centrų paleidimo biudžetas yra gana ribotas, todėl norėtume išvengti bet kokio dubliavimo ir pakartotinai panaudoti jau turimą patirtį, kompetenciją ir išteklius“, – teigė Estijos lustų kompetencijos centro vadovas Andresas Mellikas.
Partneriai susitarė bendradarbiauti trijose pagrindinėse srityse: bendras tarptautinis atstovavimas ir investuotojų informavimas; bendros mokymo programos, žinių mainai ir prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros; ir parama startuoliams ir MVĮ, kad jie galėtų naudotis ES finansuojama infrastruktūra.
„Norime, kad startuolis Taline jaustųsi besinaudojantis vienu Baltijos šalių kompetencijų centru, o ne trimis atskirais nacionaliniais“, – sakė S.Tumėnas. „Tai reiškia vieningą paslaugų pasiūlą, suderinamas kainas ir supaprastintą prieigą prie įrangos, nepriklausomai nuo jos vietos.“
Kompetencijų centrai taip pat aptars finansavimo klausimus, siekdami užtikrinti savo veiklos tvarumą pasibaigus ketverių metų ES finansavimui.
Ieškoma nišų rinkoje
Idėja yra orientuotis į konkrečias sritis, kuriose Baltijos šalys galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant pažangiausias technologijas.
Latvijai tai reiškia susitelkimą į fotoniką, kvantines technologijas ir dirbtinį intelektą.RTU jau turi didelę mokslinių tyrimų patirtį fotonikos srityje – augančiame puslaidininkių technologijų subsektoriuje, kuris manipuliuoja fotonais arba šviesos dalelėmis, priešingai nei elektroniniai lustai, manipuliuojantys elektronais. „Norint tai perkelti į startuolių ekosistemą, reikia dar daug tobulinti“, – teigė RTU puslaidininkių strategijos vadovas Jānis Sperga.
Lietuva taip pat turi tvirtą pagrindą fotonikos, ypač lazerių ir optoelektronikos, srityje. Jos kompetencijų centras daugiausia dėmesio skirs lustų projektavimui, galios elektronikai ir heterogeninei integracijai, kai mažesni komponentai supakuojami į vieną lustą.
Pastaraisiais metais Lietuva stiprino ryšius su Taivanu, saloje įkurtas bendras lazerinių tyrimų ir inovacijų centras, vykdoma bendra Lietuvos ir Taivano universitetų veikla.
Tuo tarpu Estija planuoja pasinaudoti Talino technologijos universiteto puslaidininkių bandymų ir patikros patirtimi. Pagrindinės sritys apima lustų saugumą, siekiant užtikrinti, kad lustai būtų apsaugoti nuo klastojimo ir nekopijuojami.
Estijos kompetencijų centras nori „išsklaidyti pramonės baimę“, parodydamas įmonėms, kad įmanoma kurti savo lustus, ir „palydint juos per visą kelionę“, teigė Mellikas.
Tikimasi, kad šių skirtingų stipriųjų pusių sujungimas taip pat paskatins naujus projektus ir startuolius, kurie kitaip neegzistuotų. „Įsivaizduokite energijos valdymo lustą iš Lietuvos su Latvijos fotoniniais komponentais, patikrintą Estijos saugumo sistemomis“, – sakė Tumėnas. „Tai tikra vertės grandinė, o ne tik bendradarbiavimas popieriuje.“
Baltijos ekosistema
Puslaidininkiai laikomi pagrindiniu ekonomikos varikliu, kuris pritrauks investicijas ir skatins inovacijas. „Šiais laikais neįmanoma sukurti inovativių giliųjų technologijų ekosistemos neturint gero puslaidininkių pagrindo“, – teigė Sperga.
Baltijos šalims, kurių kiekviena turi bendrą sieną su Rusija, atsparios tiekimo grandinės taip pat yra pagrindinis rūpestis, kai kalbama apie lustus, kurie turi svarbių gynybos ir saugumo pritaikymų.
Šiuo metu bendradarbiavimas yra iš apačios į viršų vykdoma iniciatyva, kurią vykdo kompetencijų centrų atstovai. „Tikimės, kad mums stiprėjant ryšiams ir turint sėkmės istorijų iš mūsų bendradarbiavimo, tai taip pat turės įtakos politiniam nusistatymui puslaidininkių ir apskritai giliųjų technologijų inovacijų srityje“, – teigė Sperga.
Šiuo metu šalys laukia bendro programos „Europos horizontas“ pasiūlymo, skirto regioninės puslaidininkių ekosistemos žemėlapiui sudaryti, rezultatų. Tai leis joms nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir galėtų būti pirmas žingsnis siekiant labiau suderintų nacionalinių strategijų ateityje.
Tuo tarpu iniciatyva „aCCCess“ – koordinavimo ir paramos veiksmas, pradėtas 2025 m. kovo mėn. pagal ES lustų aktą, siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp kompetencijos centrų visoje Europoje ir su lustų įstatymo bandomosiomis linijomis bei virtualia projektavimo platforma.
J.Spergai Baltijos šalių aljansas yra logiškas pirmas žingsnis, kuris palengvins bendradarbiavimą su didesnėmis ES rinkomis. Pavyzdžiui, kompetencijų centrai surengė diskusijas su kolegomis Šiaurės šalyse dėl būsimo Baltijos ir Šiaurės šalių puslaidininkių aljanso.
Baltijos šalių bendradarbiavimo organizacijos tiki, kad jos taip pat suteiks aiškesnės vertės potencialiems partneriams už Europos ribų.